Kriptovaliutų kasimas sulaukia vis daugiau dėmesio – vieni jį laiko pelninga investicija, kiti abejoja jo atsiperkamumu, treti nėra susipažinę, kaip visa tai veikia. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra kriptovaliutos kasimas, su kokiais iššūkiais susiduria kasėjai ir ar verta išbandyti šį procesą.
Kas yra kriptovaliutų kasimas?
Kriptovaliutų kasimas – tai procesas, kurio metu specialūs kompiuteriai sprendžia sudėtingas matematines užduotis, kad patvirtintų finansines operacijas ir įrašytų jas į viešą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine.
Pirmasis kasėjas, kuris randa tinkamą sprendimą, gauna atlygį – naujai sugeneruotus kriptovaliutos vienetus bei sandorių mokesčius iš tame bloke esančių operacijų.
Šis procesas pagrįstas darbo įrodymo principu. Norint atlikti kasimą, reikalinga didelė skaičiavimo galia, kurią suteikia specializuota įranga, tokia kaip ASIC (specialiai pritaikyti įrenginiai) ar galingos vaizdo plokštės (GPU).
Kaip kasti Bitcoin?
Bitcoin iš esmės yra viena iš populiariausių kriptovaliutų, kurią galima kasti naudojantis debesų kasyba arba kompiuteryje įdiegus programinę įrangą, kuri naudoja centrinį procesorių (CPU), GPU arba konkrečiai programai skirtą integrinę grandinę (ASIC).
Tinklas kas ketverius metus automatiškai perpus sumažina atlygį už blokus per įvykį – panašiai kaip įmonė periodiškai mažina premijas.
Bitkoinų kasimas reikalauja specializuotos įrangos ir didelių investicijų, tačiau vis dar gali būti pelningas, jei tinkamai pasiruošta.
Vidutinė Bitcoin blokų kasimo trukmė yra 10 minučių, t. y. naujas blokas į Bitcoin grandinę įtraukiamas maždaug kas 10 minučių. Šis tyčinis skaičius atsiranda dėl kasybos sudėtingumo, užprogramuoto Bitcoin blokų grandinėje.
Kasybos sudėtingumas keičiasi priklausomai nuo žmonių, prisidedančių prie Bitcoin tinklo, skaičiaus – panašiai kaip žaidime, kuris tampa sunkesnis, kai prisijungia daugiau žaidėjų. Taipogi, sudėtingumas yra tiesiogiai susijęs su tinklo algoritmu.
Nors Bitcoin galite kasinėti savarankiškai, dėl didelio tinklo kasybos sudėtingumo geriau tai daryti per kasybos pulą, pavyzdžiui, F2Pool arba SlushPool, panašiai kaip prisijungus prie komandos, kad padidintumėte sėkmės tikimybę.
Kaip kasti kriptovaliutas namuose?
Kasimas gali būti atliekamas ir su įprasta kompiuterine įranga. Vaizdo plokštės (GPU) suteikia pakankamai galios, kad galėtų spręsti sudėtingus algoritmus pakankamai efektyviai. Tai viena prieinamiausių galimybių pradedantiesiems.
Vis dėlto, profesionalūs kasėjai dažniausiai naudoja specializuotus ASIC įrenginius – jie sukurti konkretiems šifravimo algoritmams.
Kriptovaliutų kasimo įranga
Kai mokotės, kaip kasti kriptovaliutą naudodami kompiuterį, svarbu suprasti, kad skaičiavimo galia priklauso nuo daugelio komponentų. Svarbiausi iš jų – procesorius (CPU) ir vaizdo plokštė (GPU).
CPU kasimas
Ankstyvosiomis Bitcoin dienomis procesoriai (CPU) buvo vienas pagrindinių būdų kasti kriptovaliutą. Nors šiandien vis dar įmanoma tai daryti su CPU, daug efektyviau naudoti GPU arba ASIC įrenginius, siekiant didesnio pelno.
Vis dėlto, galingas CPU vis dar svarbus, nes jis užtikrina greitą kompiuterio sąveiką su kitais komponentais.
GPU kasimas
Vaizdo plokštės (GPU) kompiuteriuose naudojamos grafikai apdoroti, tačiau dėl savo skaičiavimo galios jos taip pat populiarios kriptovaliutų kasimui.
Jei turima įranga leidžia, galima prijungti kelias vaizdo plokštes, taip padidinant bendrą skaičiavimo galią. Nors dauguma kompiuterių turi tiek CPU, tiek GPU, profesionalūs kasėjai dažnai renkasi specializuotus ASIC įrenginius, kurie yra efektyvesni nei įprasti GPU.
ASIC kasimas
ASIC (Application-Specific Integrated Circuit) – tai specialiai kriptovaliutų kasimui sukurta mikroschema. Skirtingai nei GPU, kuris gali atlikti įvairias užduotis, ASIC yra optimizuotas tik konkrečiam kasimo algoritmui.
Privalumai:
- Didesnis hashrate nei GPU, todėl kasimas greitesnis ir efektyvesnis.
- Mažesnės elektros sąnaudos, todėl jis ekonomiškesnis.
- Ilgesnis tarnavimo laikas, nes sukurtas būtent kasimui.
Kadangi skirtingos kriptovaliutos naudoja skirtingus šifravimo algoritmus, ASIC įrenginiai yra optimizuoti konkrečiai valiutai.
Pavyzdžiui, Litecoin kasimui skirtas ASIC veikia kitaip nei Bitcoin ASIC, nes jų šifravimo metodai skiriasi.
Kriptovaliutų kasybos programinė įranga
Pasirinkus tinkamą įrangą – ar tai būtų kompiuteris, ar specializuota kasimo įranga – kitas žingsnis yra rasti tinkamą programinę įrangą.
Geriausios kasimo programos palaiko tiek GPU, tiek ASIC kasimą ir suteikia paprastą būdą naujiems kasėjams pradėti.
Tačiau svarbiausia yra apsispręsti, kokiu būdu norima kasti kriptovaliutą: vienam (Solo mining), prisijungiant prie grupės (mining pool) ar pasirenkant debesų kasimą (cloud mining).
Solo mining
Solo kasėjai konkuruoja su kitais kasėjais visame pasaulyje, siekdami rasti blokui tinkamą hash vertę. Konkurencija yra didelė, tačiau pasisekus kasėjas gauna visą blokų atlygį.
Iš tikrųjų, nors kasimas namuose gali atrodyti patrauklus, jis reikalauja nemažų investicijų ir žinių, o elektros sąskaitos dažnai būna labai didelės.
Mining pool
Kasimo baseinai – tai grupės kasėjų, kurie sujungia savo skaičiavimo galią, kad kartu rastų blokui tinkamą hash vertę.
Baseinuose, kaip ir komandose, tikimybė gauti blokų atlygį yra daug didesnė, tačiau atlygiai yra dalijami pagal kiekvieno nario indėlį. Tai yra tvarus būdas kasėjams, turintiems mažesnę skaičiavimo galią, dalyvauti kasime, nes net ir mažas indėlis yra vertingas.
Dauguma kasimo baseinų ima nedidelį mokestį už paslaugas, be to, dalijasi atlygiu. Nors atlygiai yra pastovesni, jie būna mažesni nei solo kasėjų.
Cloud mining
Debesų kasimas leidžia vartotojams dalyvauti kasime be fizinės kasimo įrangos.
Užsiregistravus į debesų kasimo platformą, galima išsinuomoti kasėjo skaičiavimo galią, padengiant elektros ir priežiūros kaštus. Vartotojas gauna dalį blokų atlygio pagal savo įnašą.
Kasėjai, turintys savo kasimo įrangą, taip pat gali pasiūlyti savo galią debesų kasimo baseinui, taip sumažindami savo išlaidas. Pasirinkus Cloud Mining, jums taip pat reikės kripto piniginės, kad galėtumėte saugoti uždarbį.
Visgi, praktikoje šis metodas dažnai kritikuojamas dėl didelės rizikos ir mažo pelningumo. Reikėtų pabrėžti, kad svarbu kruopščiai pasirinkti patikimą paslaugų teikėją, nes rinkoje yra daug apgavysčių.
Kaip susikurti savo kriptovaliutų kasimo įrangą?
Tinkamas kriptovaliutų kasimo įrenginio sukonfigūravimas reikalauja šių komponentų:
GPU (vaizdo plokštė): vaizdo plokštė yra lyg kasimo įrangos variklis, būtina didesniam hashrate pasiekimui.
- Motininė plokštė: ji veikia kaip centrinė nervų sistema, jungdama visus įrangos komponentus, kaip centrinis hub’as, kuris sujungia įvairius įrenginius namų pramogų sistemoje.
- Atmintis (RAM): RAM tarnauja kaip trumpalaikė atmintis, leidžianti efektyviai paleisti kasimo programas.
- Maitinimo šaltinis (PSU): jis reikalingas, kad elektra būtų tiekiama iš elektros tinklo į kompiuterį. Kuo daugiau vaizdo plokščių turi kompiuteris, tuo daugiau galios jam reikia.
- Kietasis diskas arba SSD (HDD/SDD): kasimo įranga turi turėti SSD arba HDD, kad galėtų užkrauti kasimo programinę įrangą.
- CPU (procesorius): jis veikia kartu su motinine plokšte ir koordinuoja kompiuterio dalis. Greitesni procesoriai leidžia atlikti daugiau skaičiavimų per sekundę, todėl visa įranga veikia greičiau.
Galvojantiems apie kasimą naudojant telefoną: nors jis turi panašių komponentų kaip kompiuteriai, telefonas neturi tiek galios, kiek specializuoti kasimo įrenginiai. Todėl toks bandymas kainuos daugiau laiko ir pastangų, nei uždarbio.
Visgi, dabar vis labiau populiarėja kasimą telefonu lengvinantys projektai, tokie kaip Pi Network.
Kaip kasti altkoinus?
Altkoinų kasimas apima kriptovaliutų, kitų nei Bitcoin, kasimą, – tokių kaip Ethereum (ETH) ir Litecoin.
Visgi, 2022 m. rugsėjį Ethereum perėjo nuo proof-of-work (PoW) konsensuso mechanizmo prie proof-of-stake (PoS) mechanizmo, tai reiškia, kad Ethereum nebėra kasama valiuta.
Tačiau kasėjai, norintys gauti Eterio „nemokamai” gali investuoti į šią kriptovaliutą ir ją stakinti (angl. staking).
Kita itin populiari kasimo moneta – Litecoin – seka panašų kasimo procesą kaip ir jo pirmtakas, Bitcoin. Norint kasti Litecoin, tereikia rasti Litecoin specifinę kasimo programinę įrangą, tokią kaip Ukrpool arba Zergpool. Panašūs žingsniai taikomi ir kitiems altkoinams.
Svarbu atlikti tyrimus apie konkrečios valiutos šifravimo algoritmus ir sukurti kasimo įrangą, pritaikytą optimaliems rezultatams pasiekti.
Kriptovaliutų kasimo privalumai ir trūkumai
Jau aptarėme pagrindines kriptovaliutos kasybos savybes, tad atėjo laikas kritiškai įvertinti privalumus ir trūkumus:
Privalumai
- Prieinamumas: dėl daugybės metodų ir galimybių, kriptovaliutų kasimas yra pasiekiamas tiems, kurie turi reikalingą aparatūrą (arba lėšas pradėti).
- Decentralizacija: kasimas leidžia pasauliui mėgautis decentralizuota finansine infrastruktūra, nes ji nepriklauso nuo centrinės valdžios kontrolės.
- Aukštesnis saugumo lygis: kasimas skatina vartotojus veikti pagal tinklo interesus, užtikrinant saugumą.
- Pasyvios pajamos: sukūrus tinkamą įrangą, kriptovaliutų kasimas gali generuoti pasyvias pajamas, ypač naudojant debesų kasimą ar kasimo baseinus.
Trūkumai
- Išlaidos: kasimas gali būti brangus dėl aparatūros ir elektros energijos kaštų.
- Kintamumas: priklausomai nuo pasirinktos valiutos, kasimas gali baigtis nuostoliais, jei turto kaina krenta.
- Vagystės rizika: be tinkamų saugumo priemonių galima patirti lėšų vagystę.
- Kasimo sudėtingumas: tinklai turi įvairių sudėtingumo lygių. Daugelis, kaip Bitcoin, su laiku mažina blokų atlygius ir didina sudėtingumą, kas lemia mažesnius atlyginimus, nors reikalavimai didėja.
Kriptovaliutų kasybos pelningumas
Pelningumas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių, tokių kaip pasirinkta kriptovaliuta, įrangos kaina, elektros energijos kaštai ir kasimo sudėtingumas.
Populiariausios kriptovaliutos, kaip Bitcoin, reikalauja didelės kompiuterinės galios, o tai dažnai reikalauja didelių pradinių investicijų į aparatūrą ir didesnių energijos sąnaudų.
Svarbu paminėti, kad 2024 m. įvyko dar vienas „halving“, sumažinęs atlygį iki 3.125 BTC už bloką, todėl 2025 m. kasėjų pelningumas gali būti dar labiau sumažėjęs.
Todėl, nors galima pasiekti pelno, jis ne visada bus didelis, ypač jei valiutos kaina smarkiai svyruoja.
Dėl didelės konkurencijos ir vis didėjančių kasimo sunkumų, kriptovaliutos pelningumas taip pat priklauso nuo strategijos. Svarbu nuolat stebėti rinką ir prisitaikyti prie naujų technologijų.
Kriptovaliutos kasimo ateitis
Ją numatyti sunku – pavyzdžiui, Bitcoin kasimas 2024 metais buvo itin populiarus – vien tik JAV piliečiai kasimui išleido 2,7 milijardo JAV dolerių per pirmuosius kelis mėnesius. Kas 4 metus vykstant halvingui, Bitcoin tampa vis retesnis ir vertingesnis.
Tačiau kasimo kaštai ir energijos suvartojimas verčia kelti klausimą, kiek ilgai tai bus pelninga. Daug kriptovaliutų, pavyzdžiui, Ethereum, pereina prie proof-of-stake (PoS) sistemos, teigdami, kad tai bus ateities sprendimas, kuris pašalins daugelį kasimo trūkumų.
Ateityje galime tikėtis didesnės decentralizacijos, tačiau ir augančių iššūkių dėl kasimo kaštų bei konkurencijos tarp kriptovaliutų tinklų.
DUK
Kas yra kriptovaliutų kasimas?
Ar kriptovaliutų kasimas vis dar pelningas 2025 m.?
Kokie yra pagrindiniai pradžios žingsniai?
Ar kriptovaliutų kasimas legalus?
